- valyvumas
- valyvùmas sm. (2) DŽ; L, Rtr → valyvas: 1. NdŽ, KŽ Jodamas [bernelis] stebi būsimo uošvio laukus, javus, dvarą, tiria uošvės ir mergelės valyvumą LKXI383. Valyvumo elgsenai priskiriami įvairūs gyvūnų veiksmai, kuriais palaikoma kūno ir artimiausios aplinkos švara rš. | prk.: [Jis] daug padaręs bažnytinės kalbos lietuviškumui ir valyvumui GK1937,158(A.Sal). 2. BŽ116,134, NdŽ, KŽ Dėl valyvùmo jam nieko neprikiši Dbk. Dieve saugok nuo tokio nevalyvùmo Dkš. ║ Kokis tę jo valyvùmas, jei per tvorą šokdamas kelnes persiplėšė Lš. 3. NdŽ. 4. NdŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.